- niežėti
- niežė́ti vksm. Mán niẽžti nósį, délną.
.
.
niežėti — niežėti, niẽžti (niẽžta, niẽži J, nieža N), ėjo 1. tr., intr. R peršėti, knitėti odą, kad ima noras ją pakasyti: Kad pradėjo niežėti akys i bėgti ašaros – gausi kriokti (verkti) Prk. Niežtimi liežuvis SD358. Niẽžta skaudulys baisiausiai, koc… … Dictionary of the Lithuanian Language
išniežėti — intr. Š tam tikrą laiką niežėti. niežėti; įsiniežėti; išniežėti; paniežėti; suniežėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paniežėti — intr. Skr pradėti niežėti: Paniežėjo man kūnas J. niežėti; įsiniežėti; išniežėti; paniežėti; suniežėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suniežėti — intr. pradėti niežėti: Suniežės kairioji ranka – bus pinigų (priet.) sp. | prk.: Gal ir jo, velnio, sąžinė suniežėjo V.Myk Put. ◊ suniežėjo kùmščia parūpo kam smogti: Pirmą kartą jo amžiuje suniežėjo kumščia I.Simon. niežėti; įsiniežėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiniežėti — Š imti labai niežėti. niežėti; įsiniežėti; išniežėti; paniežėti; suniežėti … Dictionary of the Lithuanian Language
Grammatik der litauischen Sprache — Die Grammatik der litauischen Sprache ist insbesondere durch Flexion gekennzeichnet und darin dem Lateinischen, dem Altgriechischen oder dem Sanskrit ähnlich, insbesondere in seiner Fixierung auf die Endungen zur Angabe des Kasus und in der… … Deutsch Wikipedia
dilgti — 1 dìlgti, sta ( sti), o 1. intr. K sopėti nuo dilginimo: Negaliu čia ravėti, dilgsta manie rankos nuo dilgų, t. y. notrų J. 2. intr. dilgėti, niežėti: Taip rankos kažko dìlgsta, ale negyja, ir gana Skr. 3. tr. J dilginti. ◊ pãdai dìlgsta ima… … Dictionary of the Lithuanian Language
dilgėti — dilgėti, dìlga, ėjo 1. tr., intr. niežėti, perštėti: Ta mano koja dìlga, duria Skr. Strėnos dilgėjo lyg lazda peršertos J.Balt. 2. intr. rūpėti, magėti: Man vis dìlga, kad tik greičiau pabaigus Gs. O jau tau dìlga tas pirkinys! Alk. Jam labai … Dictionary of the Lithuanian Language
gniežėti — tr., intr. Km niežėti, niežtėti, knitėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kniedėti — 1 kniedėti, kniẽdi (kniẽda), ėjo intr., tr. 1. rūpėti, knitėti: Dėl to mūs Jonelio man knieda knieda galvą Vlkv. Man jau dabar kniẽdi padabot tavo raštą Lkm. 2. jausti kurioje nors kūno dalyje nesmagumą, mausti, niežėti, knitėti, knietėti: Man … Dictionary of the Lithuanian Language